,, TAD '' 6 dalis.

Sveikūūūtėliai. ;DD
Tai va, dar viena mano istorijos dalis.
Galbūt dabar ne tiek įdomu, beeeeet...
Vat, tad įdomaus skaitymo. ; p
Su meile, Jūsų _Viliush. ;*
-
Dabar galiu spiegt visiems, kokia aš laiminga, nes iš mano spintos iššoko mano geriausia draugė, kuri jau prieš 2 metus gyvena JAV, ir mes labai seniai matėmės, kalbėjomės. Na, tik per skype`ą, bet argi tai kalbėjimas.? Puoliau apkabinti Ievūką. Tiesa, Jos vardas Ieva.
- Ei, Kristut, nesuspausk manęs,- nusijuokė Ji.
- Kaip aš Tavęs pasiilgau.!- šaukiau. - Iš kur čia atsiradai.?
- Žinai, filmų prisižiūrėjau,- Ji nusijuokė. - Sakau mamai, varom į LT, pas Kristiną bent porai dienų, tai susiskambino Tavo mama su manąja ir vuolia.! Aš jau čia.!- Ji dar stipriau mane apkabino. Staiga pamačiau mamą tarpduryje.
- Ačiū,- pasakiau.
- Žinojau, kad labai norėjai Ją pamatyti,- pamirksėjo akį Ievai. Tada prie Jos atėjo ir Ievos mama.
- Oo, Kristina, kokia užaugus Tu.. Ir išgražėjus kad,- pasisveikino su manimi Ievos mama. Kad Jūs žinotumėt, kokia aš buvau happy.! Apsikabinau Ievūką savo ir nušlepsinom į virtuvę. Sėdėjom visi - Aš, Ievūkas, Aleksas, Ernestas, Kamilė(Ievos sesė) Ievos tėvai ir pusryčiavom. Staiga suskambo mano tel.
- Klausau.?- atsiliepiau.
- Kristina.????? Girdi.?????
- Kas yra.?
- Gal su protu susipykai.? Pirma, dabar jau 10 minučių kaip mums prasidėjusi pamoka. Antra, ta pamoka yra matematika, ir matematikos kontrolinis. Trečia, kad aš norėdama tau paskambinti tipo išėjau , į tualetą ' ir dabar gausiu kuolą.!!
- Nu nerėk, Esterūt... - raminau Ją. Staiga prie manęs priėjo Ieva.
- Su kuo kalbi.?- paklausė Ji.
- Kas čia kalba, Kriste.?- paklasė manęs Estera.
- Neatpažįsti.?- nusijuokiau.
- Balsas tai girdėtas, bet nepasakysiu kas...
- IEVA.!- sušukom mudvi.
- Tavoji.?
- Manoji,- nusižvengiau.
- Tai ok, pasakysiu mokytojai, kad sergi,- pasakė Estera.
- Užsuk pas mus po pamokų,- tariau aš, bet pasigirdo garsus pyp pyp pyp. Grįžau į virtuvę. Pavalgėm ir sugalvojom su Ievūku apsiprekint. Nuėjau pas Ernestą į kambarį paprayt, kad nuveštų. Atidariau... Jo nebuvo. Tik gulėjo Jo telefonas.. Mirksėjo.. Buvo atėjusi žinutė. Žinau, kad taip elgtis negražu, bet atsisėdau ant Jo lovos ir pažiūrėjau žinutę. Buvo atėjusi nuo ,, Sauulė '' . Perskaičiau :
' Tai gerai, po pamokų parke. ;-) '
Pažiūrėjau dar.
' O Tu mielas. ;-* '
' (kiss) ;-* '
Hmm, įdomu, kas čia tas sauulė.? Susivedžiau numerį. Nepatikėsit.! Man išmete Esteros numerį. ! Va čia tai geras.! Bijau apsirikti, bet įsivaizduojat, Estera rašinėja Ernestu koks Tu mielas ir deda bučiukus.! Geeeeeeeeeras.!
- Ką čia darai.?- paklausė įėjusi Ieva.
- Nieko,- nusijuokiau, padėjau telefoną ir nubėgau į savo kambarį. Sumaniau paskambinti Esterai ir išsiaiškinti kas čia vyksta.
' Pyp pyp pyp '
Velnias.! Neatsiliepia. Turbūt pamoka. Parašiau žinutę :
' Kai galėsi, pasuk. ;-) '
Po keliolikos minučių Estera paskambino.
- Na, kas yra.?- paklausė Ji.
- Susitinkam šiandien po pamokų.?- pasiūliau.
- Negaliu, srr.
- Kodėl.?- vaidinau nustebusią. Aišku, puikiai žinojau, kad eis susitikti su Ernestu.
- Turiu susitikimą.
- Su kuo.?
- Papasakosiu paskui. Dabar man pamoka,- ir padėjo ragelį. Staiga Ieva sušuko :

,, TAD '' 5 dalis.

Tei vat, va ir tesinukas. : ))
Atnaujinau blogo išvaizdą, manau šitas spalvingesnis gražesnis. ; ))
Beje, jei nesunku dešinėje pusėje yra apklausa, prašau, atsakyk į klausimėlį. ;pp
Na, ir jei patinka ši istorija, būk geras, tapk sekėju (dešinėje pusėje), man būtų labai įdomu sužinoti kokie žmogiukai skaito. ; ))
Na, o dabar, mėgaukitės 5 dalimi.!;**
Jūsų _Viliush. ;* (Nauja pravardė. xDDD )
-
Taip taip. Grįžtu iš maxės nešdama pora čipsų pakelių. Hmm, ir žinot ką pamačiau.? Estera su Ernestu labai maloniai besišnekučiuojant.! Kažkaip juk Estera niekad nemėgo ernio, o dabar... Čia žinot, kai sėdi vidury liepos prie ežero, ir ledukais pradeda lyt. Hmm... Numykiau ir atsisėdau į mašiną. Pažiūrėjau į Esterą tokiu ,, turėsi man viską paaiškint '' žvilgsniu. O Ji tik nieko nesupratusi sėdėjo. Aišku, vaidino nieko nesupratusią. Bet nesvarbu. Žodžiu, važiavom, važiavom. Ir pagaliau atvažiavom. Išlipau.
- Aš Tau pasuksiu, ok.?- paklausė Estera.
- Ok. Susitiksim šiandien.?
- Būtinai,- ir Ji nuėjo link savo namų. O aš pasiėmiau visus savo daiktus ir nuvariau namo. Aišku, mane pasitiko Aleksas visas žviegdamas ir bėgdamas nuo laiptų.
- Sesiuuuuuuuuuuukas grįžo.!- šaukė ir bėgo prie manęs.
- Dieve, kas Tau tiek narkotikų davė.?- atplėšiau Aleksą nuo savęs ir nuėjau į savo kambarį. Po kelių minučių atėjo mama. Stipriai mane apkabino.
- Pasiilgau jau... Taip liūdna be Tavęs...- pasakė mama.
- Nejuokauk,- nusišypsojau. - Nors padariau Jums šventę, kad išvažiavau.
- Kristina, nekalbėk taip. Ką aš be Tavęs daryčiau tarp šitų 2 padaužų...- mama palingavo galva. Aš supratau, kad Ji kalbėjo apie Aleksą ir Ernestą. Ai, bet ką čia gilintis.
- Valgysi ko nors.?- paklausė mama.
- Na, būčiau nieko prieš...- mano pilvas vos išgirdęs žodį ,,valgyti'' pradėjo čia sirtakius visokius šokti. Prisiminiau, kad apart šiandien ryte gerto kapučino ir traškučių nieko nevalgiau.
- Gerai, išvirsiu dešrelių,- mama nuėjo į virtuvę. Aš pabaiginėjau išsikrauti daiktus. Po kokių, hmm, na 20min. nulipau į apačią. Mm, tas nuostabus normalaus maisto kvapas. Pasiėmiau lėkštę, išsidėjau 2 dešreles, košytės, agurkėlio pasiėmiau ir pradėjau valgyti. Mama sėdėjo priešais keistai pasirėmusi smakrą į rankas ir šypsojosi lyg kokia nevisprotė.
- Kas yra.?- sustojau valgyti. - Kažkas negerai.?
- Aš galvoju, kodėl Tu tokia uždara... Seniau, kai grįždavai po balių tavęs užtildyt nebūdavo galima, viską žinojau nuo A iki Z lyg pati ten būčiau buvus. O dabar - nei žodžio.
- Mam...
- Na.? Tai kas ten per draugai.?
- Daug buvo. Ir iš mūsų mokyklos pora buvo. Žodžiu.
- Ką gi, nenori pasipasakot, nesipasakok,- Ji atsistojo nuo stalo ir nuėjo. Šūdas.! Mama supyko vien dėl to, kad nenoriu Jai kolkas pasakoti apie mano ir Klaido draugystė.?! Pff.. Ji vistiek greit atsileis... Pavalgiau, sudėjau indus į indaplovę ir nuėjau į savo kambarį. Pasiėmiau telefoną ir radau 3 sms. Viena nuo Klaido, kita nuo Esteros, o kita nuo Lauros. Peržiūrėjau Klaido sms.
' Na, kaip grįžot.? ;-* '
' Ačiū, gerai. ;-* ' - atrašiau.
Tada perskaičiau Lauros.
' Ačiū už vakar. ;-) Žiūrėk, gal draugės dabar būsim. ;-DDDD '
Parašiau Jai :
' Kodėl gi ne. ;-) '
Na, ir Esteros.
' Tu jau.?????????? Kodėl neatsiliepi.??????????'
O nevisprotė. ;D Aš gal nesu telf. auka, kad visur Jį nešiočiausi. Galų gale susitarėm susitikti. Eisim į miestą, dar ir Skaiste su Live eis. Eisim apsipirkinėt. ;DD
-
19 : 12

Nu ir nusiplušiau. Nusibodo. Kaip pavargau.! Visą dieną po miestą prasitrynėm. Bet nesakysiu, linksma buvo. Hmm, ką dabar veikt.. Ai, einu namų darbus paruošiu. Taip, kas užduota... Fuu, anglų žodžiai. Nieko, špargalkę Estera vistiek turės, tai nėr problemų. Toliau.. Tikyba nieko, istorija nieko.. Geogros kažkas užduota yr, bet dabar neatsimenu kas.. Dailė nieko, biologijos nieko. Cool, ane.? 10kl., o mes nieko namų darbų neruošiam. x ) Visa pavargusi nuėjau mieeeeeeeegoti..

Spalio 25d. Pirmadienis.

- Kristina, kelkis.!! - kaip visada, kaip kiekvieną rytą mane pažadina tas pats balsas, tuo pačiu laiku ateina ir tokia pat maniera nutempia anklodę. Ir kiekvieną rytą vis tas pats. Blm,kaip keista atsikelt, ir nerast šalia Klaido.. Norėčiau, kad Jis visada šalia būtų. Žodžiu, baigiam svajot. Nuėjau prie spintos pasiimti rūbų, kai staiga iš Jos iššoko.!!!!1

,, TAD '' 4 dalis.

Tikiuosi patinka mano kūryba. ; ))
Beje, įkėliau veikėjų foto, tad jei kam įdomu, būtinai pažiūrėkit. ;pp
O dabar, klausydama Justin Bieber - Baby rašau tesinuką. ; ))~
-
Taigi. Kaip sakiau, visa persigandusi prie manęs priėjo Estera. Išsigandusi tokia atrodė. Nors ne. Tokia.. Hmm.. Ne, tebunie išsigandusi.
- Eik su juo pasikalbėti,- Estera parodė į balkono pusę. - Jis su manim nekalba.
- Su kuo.?- nesupratau.
- Klaidu,- Ji paėmė mano stiklinę ir parodė, kad eičiau. Na, aš nuėjau. Atidariau balkono duris. Klaidas stovėjo prie turėklo ir žiūrėjo į pravažiuojančias mašinas. Visu greičiu kažkur skubančias, lekiančias... Aš tyliai priėjau prie Jo.
- Kas yra.?- švelniai paklausiau.
- Nemėgstu kitiems gadinti nuotaikos.
- Man gali. Leidžiu.
- Nesvarbu. Eik.
- Klaidai. Būk geras. Kas yra, paaiškink.
- Nieko. Negera ant širdies. Turiu tik vieną prisiminimą su mama - savo 1 gimtadienį. Tiksliau, tik nuotraukas turiu. Toks laimingas atrodžiau, ir mama tokia pati buvo..
- Klaidai..
- Nekalbėk, nereikia.. Žodžiais nieko nepakeisi.. Kaip norėčiau dabar turėti Ją šalia..
- Suprantu Tave. Mane slegia visiškai tas pats,- paėmiau Jį už rankos. Jis tik stipriai mane apkabino. Ir nieko nesakė. Tada paleidu, pasiėmė cigaretę ir pradėjo rūkyti.
- Tu nori.?- pasiūlė Jis man.
- Ne, nerūkau,- papurčiau galvą.
- Gerai, šaunuolė. Negražu, kai merginos rūko.
- Em... Tai gal eime į vakarėlį.?- kalbinau Jį.
- Sakai.?
- Žinoma. Eime,- nusitempiau Jį į vakarėlį. Estera, mus pamačiusi, tik iškėlė nykštį. ;DD O tadajau tanci tanci buvo... Vos namų nenugriovėm.. Galų gale, paryčiais nuėjome miegoti.

Spalio 24d. Sekmadienis

Atsibundu nuo garsios muzikos. Wtf.?! Tipo Jie dar baliavoja.?! Mm... Palendu po pagalve. Noriu miego. Skauda galvą. Vakar buvo nerealus. Pamatytumėt, kaip mes taškėmės. Uhh.. Atsisuku, bet Klaido nerandu. Užmiegu toliau...Staiga pajuntu kažkokį aromatą. Išvystu Klaidą su puodeliu mano mėgstamiausio kapučino.
- Labas rytas,- pasisveikina Jis. - Štai, ponia, Jūsų kapučinas,- paduoda man puodelį.
- Tu visai kaip iš reklamos,- nusijuokiu. Paragauju. - Vau, kaip skanu...
- Žinau,- nusižvengia Jis. Išgeriu kavą ir einu rengtis. Staiga gaunu sms nuo Ernesto.
' Labas rytas. Na, kaip tusofčikės? ;-) '
' Labas. ;-) Ačiū, gerai. ;-) '
' Kada atvažiuot Jus paimti ? '
' Tai po pietų biškutėlis. ;-)'
' Ok. ;-) '
' Bus ačiū. ;p* '
Numetu telefoną ir apsirengiu. Paskui nueinu į virtuvę. Ten jau sėdi pora Klaido draugų. Tiesa, norit pasakysiu bajerį.?! Vakar susibendravau su Laura.! Taip, mariuko drauguže. Ir nėra Ji tokia klink klink. Visai šauni asmenybė. Kažkaip, jau mokomės vienoj mokykloj kartu jau ilgai, bet nebendravom. O dabar - va. : ) Puikiausios draugės. Visą rytą prabūnam su draugais. Ir jau apie 2 Ernestas man rašo.
' Jau atvažiuoti.? ;-) '
' Ok. '
Prieš atvykstant Ernestui sėdėjome abu su Klaidu Jo kambary. Jis laikė mane už rankų. Nenorėjo paleisti.
- Kaip aš be Tavęs..- sakė Jis.
- Klaidai, viskas bus ok. Atvažiuosiu kiekvieną savaitgalį su Marium.
- Tikrai.? Blem, kaip norėčiau, kad amžnai čia liktum..
- Tai neįmanoma. Kad ir kaip norėčiau. Juk mokykla.
- Ech..- Jis atsiduso ir pabučiavo mane. - Ačiū už viską. ;*
Aš atsidusau. Nenorėjau skirtis su Juo, bet Ernestas jau atvažiavo. Mes pasiimėme savo daiktus, ir abi su Estera įlipom į Ernesto mašiną.
- Neliūdėk,- pasakė Estera.
- Ok,- tariau. Važiavome ilgai. Bent jau aš maniau. Negalėjau patikėti, kad teko išsiskirti su Klaidu. Aišku, ne visam laikui. Pfu pfu pfu. Kai privažiavom parduotuvę, sušukau.
- Sustok.!
- Kas yra.?- paklausė Ernestas ir sustabdė mašiną.
- Man reikia. Noriu ko nors skanaus. Estera, eisi.?- paklausiau.
- Ne, pabūsiu.
- Ką gi,- išlipau ir nuėjau į Maxę. Po kelių min. grįžau ir pamačiau, ohoho kokį vaizdelį.!!!!!!!

,, TAD '' Klaidas.

Ir štai - Klaidas. Kristinos simpatija. Labai gražus, mėlynų akių savininkas. Kristinos vaikinas. Jis nuostabus, tiesa.? ; ))
-
Nuotraukos iš jusugalerija.lt
Atsiprašau, jei panaudojau kieno nors pht.

,, TAD '' Laura.

Laura - naujoji Mariaus draugė. Kažin, ar ilgam.? Visi susidarę įspūdį, kad Ji blondinė, tokia klink klink. Bet galbūt Ji ištiktųjų yra įdomi mergina.?

,, TAD '' Marius.

Dar vienas Kristinos draugas - Marius. Taipogi vienas iš mokyklos gražuoliukų, dėl kurio visos merginos pametusios galvas. Šiuo metu draugauja su Laura.

,, TAD '' Estera.

Estera. Paprasta, bet tuo savo paprastumu visus žavinti mergina. Geriausia Kristinos draugė. Judvi visur kartu. Jau nuo vaikystės. Estera vos tik panorėjusi gauna kiekvieną, nes niekas negali atsispirti Jos grožiui.

,, TAD '' Ernestas.

Susipažinkite - Kristinos brolis Ernestas. Jam 18-iolika. Yra mokyklos geidžiamiausias vaikinas, visos Jo nori. Bet Jam patinka tik viena - geriausia Kristinos draugė Estera. Jis dėl Jos padarytų viską viską.

,, TAD '' Kristina.

Tai Kristina. Pagrindinė mano knygos herojė. Jai 16metų. Gyvena Kaune su mama ir 2 savo broliais - vyresniuoju 18-ečiu Ernestu ir mažuoju nervų tampytoju Aleksu. Seniau Kristina buvo populiarausia mergina mokykloje, bet po tėčio mirties pasidarė lyg ne sava. Kodėl.? Nes tėtis buvo Jai labai brangus.

,, TAD '' 3 dalis.

Spalio 23d. Šeštadienis

Atsikeliu. Esteros nei kvapo. Nič nieko. Tik Klaidas guli šalia. Toks nuostabus, kaip kūdikis. Bet Jis jau nebe kūdikis, toli gražu ne kūdikis - šiandien Jam sueina 18. Hmm, man 16, bet Jis negalvoja, kad aš kokia vėjavaikė. Jis rimtas. Aš Jį rimtai myliu. Pažiūriu į Jo mėlynas, kaip vandenynas akis. Norėčiau jose visada paskest.. Su juo, dėl jo.. Žiūriu į Jį ir negaliu Juo atsigrožėti. Staiga Jis pasipurto.
- Labas rytas,- švelniai prisiglaudžiu prie Jo.
- Laba,- pabučiuoja mane.
- Pažadinau.?- paklausiau.
- Ne, jau keliuosi,- Jis nusišypso savo akinančia šypsena.
- Na, kelkimės,- sakau. - Šiandien Tavo diena,- paslaptingai nusišypsojau. Po kokių 10 minučių mudu nusileidome į virtuvę. Ten sėdėjo Marius.
- Laba ryta,- pasisveikino Jis su mumis.
- Hayy,- pasakė Klaidas ir nuėjo prie šaldytuvo.
- Kur Estera.?- paklausiau.
- Miega,- Marius nusijuokė. - Per Jus Ji turėjo su manim miegot,- vėl nusižvengė.
Nusijuokiau ir aš. Ir Klaidas.
- Ką gersit.?- paklausė Jis.
- Aš kapučino,- greit pasakiau ir nuėjau pas Esterą. Pažadinau Ją, ir abi nuėjom į virtuvę. Pavalgėm pusryčius, bernai išėjo į pardę apsishopint.
- Sugalvojau.
- Ką.?- pažiūrėjau durnu žvilgsniu į Esterą.
- Papuoškim Klaido namus.!- sušuko Ji.
- Nieko juk neturim,- sužlugdžiau Jos planus.
- Nekalbėk už visus,- Ji nubėgo į kambarį, pasiimė kažkokį maišą ir atbėgo atgal.
- Kas čia.?- paklausiau.
- Tapetai, balionai, žirklės, flomikai, girliandos...
- O čia kas.?- ištraukiu tualetinio popieriaus ritinėlį ir pradedu žvengt. - Šito mum irgi reikės.? ;DDD
- Ne. Turbūt.- Ji nusijuokia ir sugrūda ritinėlį atgal. Po pusvalandžio namai atrodo iš ties šauniai. Rimtai. Tie plakatai, lemputės, balionai. Tamsoje, vakare, aš tikiu, atrodys dar geriau. Pagaliau grįžta Klaidas ir Marius. Bet ne vieni. Su dar 2 merginom ir 3 vaikinais.
- Pagaliau atėjot,- pribėgo Estera prie Mariaus ir Klaido. Bet Klaidas buvo be žado.
- Čia Jūsų darbas.?- paklausė Jis manęs.
- Jo... O ką, nepatinka.?- išsigandau.
- Žinai, kai pagalvoju, kas yra nuostabiau už tobulą merginą, ištikimus draugus ir nerealiai išpuoštus namus...
- Tau patinka.?- nudžiugau.
- Labai.
- Profės dirbo,- įsikišo Estera.
- Ačiū,- apkabino mus abi, o tada pažiūrėjo į tą 5 draugų kompaniją. - Tiesa, susipažinkit. Čia Estera, o čia Kristina,- tada savo draugus pristatė mum. - Čia Milda, Laura (Mariaus draugė), Karolis, Egida, Donatas.
- Malonu,- visi pasisveikinom ir pradėjom ruoštis baliui.

18 : 21

Sėdžiu ant odinės sofkutės ir geriu braškių skonio ,, Kiss`ą '' . Visam name groja tranki muzika, šviesytės tik žiba žiba. Net akytės apraibt gali. Viskas atrodė iš ties idealiai. Staiga visa sumišusi Estera išlenda iš balkono ir visa susirūpinusi sparčiu žingsniu eina link manęs.

,, TAD '' 2 dalis.

Nu nuvarėm mes pas tą Klaidą, tra lia lia, pam pam, pam, Jis atidarė savo buto duris ir. Ir. Man akys iššoko ant kaktos, veido, šlaunų, o gal nuriedėjo tarp Esteros kojų, balažin kaip ten buvo. Prieš mus stovėjo Klaidas ir Jo pusbrolis, kuris buvo Marius.! Taip, tas pats mūsų Mariukas - saldainiukas - blondinukas - gražuoliukas ir dar daug čia galima sakyt. Klaidas pasakė :
- Susipažinkit, čia mano pusbrolis Marius,- ir parodė į Marių. Tada pasakė Jam. - O čia Estera ir Jos draugė... Kristina turbūt,- nusišypsojo man. Estera pradėjo isteriškai žvengt. Rimtai. Kaip arklys, kumelė kokia. ;DD Aišku, kaip jauna, graži kumelė. Bet čia mes ne apie gyvulius.
- Kas yra.?- Klaidas sumišęs žiūrėjo tai į mane, tai į Esterą, tai į Marių.
- Mes pažįstami,- pamirksėjo akį Mariukui ir apsihug`ino su Juo. Aš taipogi.
- Vau.. Geras... - nusijuokė Klaidas. - Na, užeikit,- paragino mus su Estera. Vaikinai paėmė mūsų daiktus ir mes įėjome. Aš apžiūrinėjau namą.
- Gražus namukas...- tariau.
- Ačiū. Jis mano tėvo,- pasakė Klaidas.
- O kur Tavo tėvai.?
- Tėtis tiksliau. Mamos neturiu.
- Kur Ji.?- nustebau.
- Mirė, kai dar buvau mažytis,- liūdnai pratarė vaikinas. Tada prisiminiau save. Aš neturiu tėčio.
- O tėtis girtuoklis,- sakė Jis toliau. - Seniau turėjo savo biznį, namai kvepėjo pinigais ir geru gyvenimu. Bet dabar viskas žlugo, Jis vietinis girtuoklis gyvenantis pas savo draugelius. Čia seniau mes su tėčiu gyvenom, bet kai jis pasirinko alkoholiko gyvenimą, paliko šį namą man, sakydamas : ,, čia Tau dovana visų ateinančių gimtadienių proga '' . Tad jau nuo 16 esu galima sakyt, našlaitis,- baigė savo kalbą Jis. O aš norėjau, kad Jis kalbėtų, nes man buvo gera klausytis jo nuostabaus grožio balso. Bet supratau, kad turiu kažką pasakyti.
- Užjaučiu,- paplekšnojau Jam per petį, taip, kaip Ernestas man. Žinojau, kad tai nors kiek padeda. Draugų palaikymas tokiais atvejais labai svarbus.
- Ai, jau pripratęs,- numojo Jis ranka. - Bet ką čia apie mano bėdas. Eime į antrą aukštą, parodysiu kur judvi su Estera miegosite,- ir mes užlipome. Ten jau sėdėjo Marius su Est.
- Tai ką, balandėliai, jau susiburkavot.?- nusijuokė Estera. Mečiau į Ją mirtingą žvilgsnį. Ji sukluso.
- Galima truputį man pasiskolinti Kristę.?- ir nusitempė mane į tualetą.
- Kas.?- paklausiau Jos.
- Tai ką, jau Klaidą įsikliopinai.?
- Tu pyksti.?- išsigandau.
- Nee, nejuokauk,- nusijuokė. - Džiaugiuosi, kad radai naują simpatiją.
- Kokia čia simpatija, šiaip tik nepaprastai draugiškas ir malonus vaikinukas. Taip daug patyręs, kaip ir aš.
- Kad labai jau gražiom akytėm į Tave žiūri. Atrodo, patikai Jam.
- O Tu kaip.?
- Man Jis nelabai patiko,- Estera grakščiai iškišo liežuvį.
- Ak, Tu berniše,- nusijuokiau. Ir mes apsikabinome.
- Pamatysi, čia bus geriausias mūsų savaitgalis,- pakuždėjo man į ausį ir dar stipriau mane suspaudė. Myliu Ją. ;* Grįžome į tą kambariuką. Vaikinai sėdėjo ir šnekučiavosi, o mes pradėjome kraustytis daiktus.
- Žiūrėkit, gal nuvarom į kokią pardę, aš žiauriai alkanas...- nusijuokė Marius.
- Ok, ok, mes tuoj,- pasakė Estera. Po kokio pusvalandžio visi apsirengėme ir nužingsniavome į pardę. Estera su Marium lyg mažučiai vaikučiai pirmi nubėgo į parduotuvę. O mes su Klaidu ėjome iš paskos. Mes tylėjome, bet ta tyla buvo maloni. Bet Klaidas sudrumstė tylą.
- Jūs jau seniai su Marium pažįstami.?- paklausė Jis.
- Jooo.. Nuo ankstyvos vaikystės,- pasakiau ir nusišypsojau. Jis man atsakė tuo pačiu.
- Gražios Tavo akys..- tyliai pasakė Jis. O aš išsilydžiau. Tai kaip gėlė nuo saulės spindulių, taip kaip Ernestas nuo Esteros akių, taip aš nuo Klaido šitų žodžių.
- Kaip Tau čia vienam gyventi sekasi.?- paklausiau.
- Gerai. Vat, Marius aplanko visada savaitgaliais atvažiuoja, palaiko kompaniją,- šyptelėjo. - O kaip Tavo.? Kaip Tavo gyvenimas.?
- Nemėgstu žmonėm gadinti nuotaikos savo bėdomis..
- O aš leidžiu. Tiksliau noriu. Įdomu.
- Na, panašus į Tavo. Tėčio taipogi neturiu.
- Girtuokliauja.?
- Ne, Jis buvo geras žmogus. Ir mirė nieko neprisidirbęs...
- Jis miręs.?- nustebo Klaidas.
- Taip.. Prieš metus autoavarijoje..
- Užjaučiu... O mama.? Kaip Ji.?
- Su mama viskas ok. Aišku, depresija, ir visa kt. Bet labiausiai iš šeimos dėl tėčio kenčiu aš.
- Na, Tau nors tiek gerai. O aš, kaip sakant, nieko neturiu. Ai, bet baigiam šitą liūdną temą,- Jis neryškiai šyptelėjo. Mes nuėjome į parduotuvę, radom Esterą ir Marių su pilnais krepšiais. Susimokėjome ir patraukėme namo. Estera su Marium vėl bėgo pirmi.
- O Tu iš kur Esterą pažįsti.?- paklausiau.
- Ai, šiaip kažkada po one.lt naršiau, radau Jos anketą, tai ir numeriuko paprašiau. Taip ir susibendravom,- stojo tyla. - O gal ir Tu savo numerį duotum.?
- Tai aišku,- ir padiktavau.
Kai grįžom, buvom visi tragiškai pavargę. Mes su Estera nuėjom į savo kambarį, apsirengėm naktinukus ir gulėjom,. Ir kalbėjom. Apie viską. Apie vaikinus, ryt dieną. Apie viską. Mes taip dažnai. Staiga Estera pašoko iš lovos.
- Kur Tu.?- paklausiau.
- Pas Marių. Reikia truputuką,- ir išbėgo. O aš atsiguliau ir užmigau, kai staiga pajutau kažkokį kutenimą.
- Aaaaaaa.!- pradėjau spiegt. Supraskit ir mane. Ne savuos namuos buvau, jei kokia žiurkė būtų išlindus. : s
- Nebijok, čia aš,- tarė savo aksominiu balsu Klaidas.
- Aš biškutėlį išsigandau,- nusijuokiau.
- Niekis. Galima prisėsti šalia.?- paklausė.
- Jo,- pasislinkau. - Tai ką, nemiga kankina.?- paklausiau.
- Ne, tik šiaip, prieš miegą Tave norėjau pamatyt...
Per kūną perbėgo šiurpuliukai. Tokie, kaip mineralinio... ;DD bet rimtai, buvau aukščiau nei devintam dangui. Jei prie Jūsų gulėtų Jūsų svajonių vaikinas.? Pagalvokit. Staiga Jo lūpos palietė manąsias. Taip švelniai, taip gražiai. Nuostabus jausmas. ;* Užteko poros valandų, bet Klaidas tapo man toks artimas. Atrodo, pažįstu Jį jau 1000 metų, o gal ir daugiau. Po bučinio gulėjom ir kalbėjomės apie viską, kaip su Estera. Jis pasakojo anekdotus, o aš juokiausi. Dabar prisiminiau Esteros žodžius : ,, šis savaitgalis bus pats nuostabiausias ''. Na, ar kažkaip panašiai. Taip, Jis bus pats geriausias, nes Jį praleisiu su Klaidu.!!**

,, TAD '' 1 dalis.

Spalio 22d. Penktadienis

Rytas. Žadintuvas čirškia kaip pašėlęs. Nekenčiu ryto, nes Jis visada prasideda kai aš miegu. Iš vis, nekenčiu gyvenimo. Nenoriu gyventi. Bet kam gi rūpi čia tos mano aimanos.? Hmm... Išsiropščiu iš savo lovos. Pavydžiu Ernestui, šie metai Jam paskutiniai mūsų mokykloje.. Ir šiaip, Jam nebereiks į mokyklą... Pavydžiu.. Pavydžiu vėjui, kuris gali nevaržomas skraidyti tarp laukų.. Pavydžiu lietui, sniegui, kad Jie gali daryti ką nori.. Bet labiausiai pavydžiu tiems, kurie turi tėtį. Tiesiog tėtį. Nes aš Jo neturiu. O norėčiau. Kad Jis būtų nėjąs tą dieną į darbą, ir nesusitrenkęs su sunkvežimiu.. Dabar tiek norėčiau padaryti su Juo, dėl Jo. Bet mano mintis išsklaido į mano kambarį įsiveržęs Ernestas.
- Ei, Krist, nematei mano žalio džempo.? - pradėjo kniaustis po mano spintą.
- Kiek kartų mokiau belstis.?- ir tada prisiminiau tėtį. Jis irgi nesibelsdavo, bet aš nepykdavau..
- Kas Tau.?- Ernestas pažiūrėjo į mane keistu žvilgsniu.
- Ech, nieko..- atsisėdau ant lovos.
- Tai vis dar dėl tėčio.?- Ernestas atsisėdo šalia manęs ir apkabino per pečius. O aš įsikniaubiau į Jo krūtinę ir verkiau. Niekas nesuprato, kad Jis man yra svarbus. Tik su Ernestu galėjau pasikalbėti kaip su normaliu žmogumi.. Jis geras brolis. Labai. Ir nesvarbu, ką apie Jį kalba kiti. Jis išsiveržė iš mano gniaužtų.
- Sorry, Krist, turiu eit,- ir paplekšnojo man per petį. - Laikykis..- o tada nuleido galvą.
- Kas.?- paklausiau.
- Kalbėjai su Estera.?- nedrąsiai paklausė Jis.
- Apie ką.?
- Na, apie mane.. Ir Ją..
- Dar ne.
- Ok..- Ernestas išėjo iš mano kambario. Aš apsirengiau tokį megztuką, savo stiliovus džinsus, pasidažiau ir nulipau į virtuvę. Staiga mano telefonas užtraukė skambinimo melodiją. Skambino Estera.
- Klausau.?- atsiliepiau.
- Sveika, zuikuti,- linksmai sučiauškėjo Ji.
- Laba, laba,- pasisveikinau.
- Turi planų šiandien po pamokų.?- paklausė Ji.
- Ne lyg ir...
- O aš turiu.! Tiksliau, mes turim,- Ji nusijuokė.
- Kas tie mes.?- nesupratau.
- Na, aš ir Tu.
- Tai papasakok,- kamandinėjau Ją.
- Paskui, dabar negaliu. Ateik pas mane pusė, gerai.? Tėvas nuveš mus į mokyklą.
- Ok, pusė būsiu,- padėjau ragelį, nuėjau į virtuvę, pavalgiau. Mamos jau seniai nebuvo, Ernestui kaip supratau laisva pirma pamoka, arba Jis padarė sau išeiginę. O Aleksui iš vis karantinas. ;DD Tai va, susitvarkiau, ir išpėdinau pas Esterą. Ji nuo manęs gyvena ne itin toli, todėl jau po kelių minučių sėdėjau Jos tėvo mašinoj.
- Tai pasakok,- pažiūrėjau į Esterą. Ji buvo graži. Labai. Jos šviesūs plaukai krito ant žalių akyčių. Tokių naisovų akyčių, kurias pamatęs kiekvienas vaikinas išsilydo. Mano brolis irgi ne išimtis. Bet Estera tvirtai įsitikinus, kad Ernestas yra širdžių daužytojas. Bet tai ne tiesa. Ernestas rimtai įsižiūrėjąs Esterą.
- Mokykloj, ok.?- nusišypsojo savo akinančia šypsena. O aš taip iš oro paklausiau :
- Est, o Tu turi vaikiną.?
Ji truputėlį patylėjo.
- Aš.? Neee...- nusijuokė. - O ką.?
- O Ernestas.?- paklausiau rimtu tonu. - Tu Jam rimtai patinki.
- Ei, Kriste, juk sakiau, kad nenoriu būti dar viena Tavo brolio auka. N-E-N-O-R-I-U.
- Bet Jis rimtai Tave myli..- dar bandžiau priešintis.
- Nesvarbu...- Ji nutilo.
Sustojome prie mokyklos, nuėjome į muzikos kabinetą. Mus pasitiko Marius, kaip paskui supratau, savo naująją ,, paukštyte '' Laura.
- Vau, nauja mergytė.?- Estera priėjo prie Mariaus, nusijuokė, pažiūrėjo į Laurą keistu žvilgsniu ir draugiškai apsihug`ino su Marium. Mačiau, kaip tai varnalėšai iš ausų rūko dūmai, bet Esterai tai buvo nesvarbu. Aišku, man irgi, todėl ir aš draugiškai apkabinau Marių. Tada mes visi 3 - Aš, Estera ir Marius nuėjom į klasę. Estera nubėgo į paskutinį suolą - MŪSŲ suolą. Ir pradėjo aiškinti.
- Žodžiu, Vilniui gyvena toks mano draugas Klaidas. Ir rytoj Jo h-day. Tai Jis kviečia ir mane, ir Tave.
- Mane.?!- nustebau. - Pričiom aš.?
- Nu pasakojau apie Tave. Žodžiu, turi Jis ten draugų, tipo, bus iš ko Tau vaikiną rinktis,- Ji nusijuokė. - Šiandien nuvarom, permiegam, rytoj baliukas, permiegam ir tada namo.
- Nežinau...
- Kriste, juk baik. Varom.
- Na, ok,- sutikau. P pamokų patraukėme namo. Aš paklausiau mamos, ar galėsiu pas tą Klaidą. Mano pačios nuostabai, leido. Tik sakė, kad mus nuvešti turės Ernestas. Tipo taip saugiau. Saugiau tai saugiau. Susikroviau daiktus, su Estera sulipom į Ernesto mašiną ir išvažiavom. Išlipom prie To Klaido namo, paskambinom duris, o Jas atidarė Klaidas, ir Jo pusbrolis, kuris buvo.........

Tavo akių džiaugsmas. Pristatymas.

Sveiki.
Į šį blogą kursiu istoriją apie 16-etę paauglę Kristiną. Ji yra pagrindinė mano istorijos veikėja. Kristė gyvena Kaune, su savo mama ir 2 broliais - vyresniuoju 18-ečiu Ernestu ir mažuoju nervų tampytoju Aleksu. Tėtis mirė prieš metus, bet Kristina negali atsigauti, nes tėtis buvo Jai labai svarbus. Geriausia Kristinos draugė - Estera. Blondinukė, kiekvieno vaikino svajonė. : )) Taip, Ji yra ir Kristinos brolio Ernesto svajonė. Ernis pametęs dėl Esteros galvą. Marius - tai dar vienas Kristinos draugas, Jie pažįstami jau nuo darželio laikų. Jie tikrai puikiai sutaria. : )) Na, o apie kitus šiek tiek vėliau. ;pp**